1-800-DAINAD

Taip, jis kietas didžėjus, prodiuseris ir remiksuotojas, bet tai apie britą Ewan Pearson, jaukiai gyvenantį Berlyne, mes jau žinome. Antrosios naktinio gyvenimo ir elektroninės muzikos konferencijos svečias į Vilnių pakviestas, manau, neatsitiktinai – padiskutuoti jis mėgsta, ir tikrai turi ką pasakyti. Tiek iš praktinės, tiek iš teorinės pusės. Ir yra apkeliavęs ne vieną panašaus tipo renginį, konferenciją ar akademiją. Apie šią patirtį ir nusprendžiau pasikalbėti telefonu. Gal įtikins kokį vieną kitą skeptiką?

Su Naujais! Aha, vakar buvo dar viena proga kalendoriuje, o šiandien kinų išmintis pataria elgtis sveikai ir dorai, negerti, nevalgyti mėsos ir taip toliau. Pirmadienis, neturėtų būti sudėtinga, nebent nueisi į „Minimal Mondays“ ir nusidėsi visu gražumu, o slinkdamas namo užkliūsi už kebabo. Senovės kinai buvo senovėje, o 2012-aisiais kiekvienas gyvenam savo ritmu. Diskotekinam – taip pat. Jei labai reikia – tai ir pirmadienį, ir antradienį.

Pažvejojęs Islandijos geizeriuose Lietuvos techno didikas vėl namuose ir vėl suka piruetus diskotekose. Pasiilgtas!Ir tikrai nebeverta priminti gausybės jo ir „Techstylism“ įrašų naktinio gyvenimo istorijoje. Tiesiog spaudžiam kiek kitokį PLAY.

Smagu, kai korporatyviniai asmenys mąsto kryptingai diskotekiškai, o jų integracija į naktinį gyvenimą nesibaigia vėliavos iškėlimu, kuris kartais pridaro daugiau žalos, nei naudos. Prakaituotais sausakimšais vakarėliais pagarsėjęs ledinis „Jägermeister“ štai kėsinasi užimti jau ir Kauną. Sausio 27-ąją „Gargare“ – „Jäger Vibrations“ su dviem didžėjų ir atlikėjų kupinom salėm.

Pastarąjį kartą diskotekinau per Kalėdas (na, neskaitant trumpo naujametinio užsukimo į „Plum Bum Bar“), ir Kauno abrikosai, baigęsi septintą ryto, buvo labai skanūs. Pirmąjį 2012-ųjų savaitgalį ilsėjausi, šis jau kvietė eit laukan visom pasaulio kryptim. Pasirinkau vos vieną, ir ji buvo tokia graži, kad džiugina iki dabar. Pats tas įžangai.

Oliver Deutschmann viešnage prasidėjęs suneštinis Lorano Vaitkaus ir Hallucin (ir, aišku, neišvengiamai platesnio draugų rato) balius tęsiasi. Draugai į „Soul Box“ pažymėti pirmo metų mėnesio pabaigos pasikvietė tris (tiesa, oficialiai į Lietuvą atvyks gal net keturi asmenys) techno mėgstančius italus. Žinoma, pagroti, garsiai ir netgi ilgai!

Ausinės bei kolonėlės vis dar gyvena atostogų režimu. Naujienos beldžiasi pamažu, ir jaučiu artėjančią sniego laviną. Metai bus baisiai dainingi! Kol kas krūva miksų ir albumų pranašų bei visai daug gilios istorijos.

Nauji metai ir apvali 20-a „Dainų Dainai“ serija! Vienas iš retų atvejų, kai nereikėjo nieko ieškoti ir prašyti, o miksas pats pasibeldė į mano skaitmeninį langą. Kaip pats lietuviškų diskotekų aušros liudininkas Tomas žemiau dedikacijoje ir pasisako, pažįstami gyvai nesam ir diskotekoje susitikę nebuvom, bet internetas mažas net ir emigravus iš Lietuvos.

Gruodžio-sausio sandūra patogi nebent tuo, kad naujos muzikos srautas kiek atslūgsta. Metinius topus sudarinėti man visada sekėsi sunkiai, nes esu užmarši ir neprieraiši, bet štai kitų atsiminimų įvertinau devynias galybes. Tuo pačiu klausydama naujesnių ir senesnių trupinių bei ruošdama ausis besirengiantiems visu gražumu pasirodyti naujiems 2012-ų albumams!

Pagaliau sausis! Ilgai laukta metų pradžia, tikiu, bus pagrindas dar smagesniam pavasariui, vasarai, rudeniui ir vėl žiemai. Kiekvieni metai geresni ir nuotykingesni už praėjusius, ar tik man vienai taip atrodo?

Paskutinės dainos mano blogui skrieja iš gimtojo Kauno. Aną penktadienį „Gargaro“ sienas vertę Kastis Torrau ir Donatello, esminiai „Exit“ įkrovėjai ir išlydėtojai, grotuvų senbuviai ir Sasha idėjomis papirkę jaunuoliai. Smagu, kad rado laiko ir tokiam tam tikra prasme nišiniam projektui, kaip Dubauskaitė, o dar smagiau, kad dalinasi visiškai išskirtiniu savo studijos turiniu ir sava šiemet užgyventa produkcija.

Šioms Kalėdoms nerimastingasis „Love In Slow Motion“ kolektyvas ne tik kviečia į „Löve Club“ šokius, kurių metų ilsisi „Soul Box“ iškaba, bet ir draugams dovanoja pirmąjį to paties pavadinimo leidyklos singlą. Tai – St. Stereo ir vokalistės Justės Starinskaitės „Make Me Colorful“.

Lyg ir reikėtų suvesti 2011-ųjų galus ir nominuoti klausomiausius, šokamiausius ir taip tolau albumus, singlus bei prodiuserius, bet kol kas dar neįsivaizduoju, kaip ir ar tikrai reikia tai padaryti. Todėl kol kas tai, kas įsiminė pastarąją savaitę. Aišku, jau šiek tiek šventiška.

Ou! Ar tik ne šešios savaitės praskriejo nuo tada, kai paskutinį kartą pasakojau apie Vilniaus patamsius. Nei atostogavau, nei ką – gal kiek daugiau laiko praleidau namuose, be to, per daug nesusižavėjau nei vienu įvykiu. „Jazzanova“ grojo ir neprigrojo iki mano sielos gelmių, abu Intakz ir draugų skambūs bandymai „48 ceche“ buvo nykiai tušti, su Oliver Deutschmann ir „+++“ armija į „Soul Box“ net nelindau – kažkaip per dažnai ta vieta ėmė kviesti mane ir mano aplinkos žmones. Bet buvo daug teatro, kino, aplinkinių miestelių ir kitų skaidresnių, nei nakties tamsa, įvykių. „Laisvalaikis minus vakarėliai“, kaip sako viena iš įdomesnių Djscene.lt forumo temų.

Dveji metai klubui „Opium“ – pakankamai svari priežastis penktadienį gėdą palikti namuose. Daug visko skambaus įvyko tarp tų iš pradžių keistai išrodžiusių baltų sienų, ne mažiau gėrybių atsitiko ir kartais neįveikiamų sraigtinių laiptų viršuje be pertraukų veikiančiame „Briusly“. Ir gimtadienio tortas labai jau rimtas!

Mums belaukiant antrosios „Baltijos elektronikos“ ir besistebint lyg Pilypas iš kanapių išdygusiais visaliaudiniais muzikos apdovanojimais M.A.M.A. kaimynai tęsia savas tradicijas. Estai štai jau kviečia į kitų metų kovo pabaigoje įvyksiančią muzikos industrijos mugę – tam tikra prasme ir festivalį – „Tallinn Music Week 2012“. Apie viską nuo pradžių.

Gan padrika savaitė ausinėse buvo ta prasme, kad daugiau saugojau į favoritus ir klausiau atkarpas, nei dėjausi galvon ištisus albumus. Bet jau netrukus metų pabaiga ir suvestinių metas, dabar galima ir pasiblaškyti. Svarbu, kad pagal gerą muziką.

Pilnametystės sulaukusioje rubrikoje pagaliau svečiuojasi ir radijo bei diskotekų vinis, garso įrašų studijos įkaitas, o dabar ir barų verslo atstovas, įkūręs Marso ambasadą Vilniaus senamiestyje.

Skeptikams gal pasirodys kiek juokingas faktas, kad interviu iš laidos vedėjo ima antroji laidos vedėja. Visgi „Mix Sube“ esu tik mažąją laidos istorijos dalį, daug ko apie pačią pradžią, o ir eigą nežinau, o ir sprendimą spausti „stop“ Loranas Vaitkus priėmė vienas.

„Gravity“ sukanka dešimt. Kam, vardui, vietai, klubui, istorijai? Nebuvau 2001-ųjų gruodį atidaryme – ką tik iš Kauno persikrausčiusiai pirmakursei tuomet tokios galimybės buvo neprieinamos. Bet po kokio mėnesio, sustiprinusi naujų pažįstamų ratą, jau pirmąkart žvalgiausi po akinamo baltumo interjerą ir akimis valgiau baro turinį. Buvo wow.