http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/koncertai/robert-henke--lumire-151874
Du kartus "Ilgiausių metų" (2-4 Velykų atostogų dalys)
Kaip smagu, kad pagaliau vėl darbo dienos. Nes jau buvau pasimetusi ir datose, ir valandose. Tiek gimtadienių ir tiek švenčių...
Taigi antroji dalis!
Penktadienis nebuvo pats savaitgalio pikas, anaiptol. Nors visi ir ištroškę linksmybių (po Gavėnios, che che), bet esmės benaktinėdama neradau.
Štai kad ir "Stereo 45". Metukų sukaktis, tiek džiaugsmo ir laimės. Atsimenu 2004-ųjų kovo 26-ąją - pirmasis vakaras prasidėjo itin ramiai, viena iš klubo galvų pasakojo mums apie koncepciją ir apie tai, kad vakarėliuose skambės daug electro ir progressive. Hm, antrasis kažkaip neprigijo. Vėliau tąnakt, grojant "Partyzanams", beveik ir pasimatė tikrasis tikrojo electro baro veidas.
O per visus metus tas veidas tik labiau ryškėjo ir fetišėjo - tiesa, mimikai paįvairinti dar buvo suleistos minimal, drum'n'bass ir oldschool injekcijos, bet tik elektrikai sugebėdavo pjauti po dvi paras.
Taigi pagal visas tendencijas, gimtadienininkai švenčia dar ir dabar. O penktadienis buvo renginys masėms - ėjo visi, bent kartą prieš tai ten apsilankę. Bent jau man taip pasirodė - suskubus ateiti 11-tą visi stalai jau buvo užimti - vieni stiklinių, kiti šokančių pajodžargų. Bet vis dėlto gavau dovanėlę nuo vadų - kompaktą su geriausiais "Stereo" hitais. Kažkaip dienos šviesoj jis skamba nejaukiai ... Bet vis tiek ačiū.
Priartėjus prie šokių aikštelės naujas Višinskio draugas graferis Vytis man rodo Annie Lennox nuotrauką ant sienos ir rėkia: "Čia gi tu!". Oho - ačiū ir už tai. Diskžokėjų sąrašas ant sienos, informuojantis, kas po ko gros - itin retrospektyvinis. Ir vėluojantis bent pusvalanduką. Bet mes gi niekur neskubam, ar ne?
Tiesiai į "Stereo 45" deriausiųjų dešimtuką kapojantį Manfredą pamažu mandagiai išstūmė Tomas Boo, prieš tai pranešęs, kad gros aerobiniu stiliumi. Prieš vakarėlį labai keista buvo jį matyt kultinių baro diskžokėjų apsupty - juk nieko panašaus į electro jo plokštelėse neįrašyta! Bet aerobinis stilius, pasirodo, yra tai, ko reikėjo publikai - laiko patikrinti ir gerai įsiklausius electroclash embriono užuomazgomis dvelkiantys "Vamos a la Playa" ir "Technotronics". Be įprastinių "Boogaloo" style Jacksons Sisters - "I Believe in Miracles" irgi neapsieita, bet niekas neprieštaravo ir nebaubė "namoooo" - kaip smagu, kad klubinėtojai tokie nevienpusiški.
O toliau buvo "Soya" - šie irgi kažkaip transformuojasi priklausomai nuo vietos. Arba nuo to paties transformuojasi ta muzikos suvokimo vieta smegenyse - labai jau šaltai ir tiksliai džžžt džžžt džžžt skambėjo ir ant ragų statė duetas, net nepasakyčiau, kad tie patys kažkada gruodį koncertavo "Cozy", kur visus liūliavo ir glostė. Bet miniai gerbėjų niekas nė motais - šoka visi, lyg jiems kas būtų užmokėjęs už tai. Beje, griežta durų politika - kai sveikintojų prigužėjo daugiau nei per daug, apsaugininkai ėmė prašyti jau ne 15, o visų 20 litų už įėjimą. Ir vis tiek visi tebeėjo.
Labai jau norėjau traukti į repo gelbėjimo akciją "Star Underground", bet kažkuris iš tų etatinių "Stereo" grojikų vis siūlė dar pašokti pagal tokius nūdienos numerius kaip Killers "Somebody Told Me" ar Franzo Ferdinando "Take Me Out". Na, gerai, dar sugrįšim.
O reperiai ką - jie ir Amerikoj reperiai. Plačios kelnės, full capai ir kiti atributai in da house. Visi gyvi pasirodymai baigėsi, kol tokio paties klausiau Jogailos gatvėje, taigi beliko tenkintis 2F ir Quazar duetu už patefonų. Na, bent jau tris galėjo pasistatyt - čia subjektyvus mano zirzimas. Iš šokėjų veidų ir pozų matosi, kad alkoholis buvusioje interneto kavinėje pigus, gal net per daug pigus. Kai kurie jau sėdi pavargę ir galvas pasidėję ant kelių - o dar nė dviejų nėra. Bent jau ramūs, o vos prieš valandą...
..."madingame" ir "stilingame", o iš tiesų paskutiniu metu atostogaujančių moksleivių kiek per daug pamėgtame restorane "Zaza" ėmė ir kilo konfliktas. Jau baigiantis darbo laikui. Kažkam nepatiko kažkieno girtas veidas ir pasiūlė į jį trenkti. Atsakymo nesulaukęs taip ir padarė, o po keliasdešimt sekundžių į konfliktą jau buvo įsitraukę bene aštuoni vyrai (Ar tikrai vyrai? Huhuhu). Toks va stilius madingo jaunimo! Labai malonu… Jei ne malonus ausiai "Kitokių" melodijų čiurlenimas, daugiau ten neičiau.
Vėliau "Stereo 45" žmonių apmažėjo, taigi buvo galima skirti laiko baro apžvalgai ir diskusijoms su p. Višinskiu, nes grūstis man labai nepatinka. Ypač kai toje grūstyje mažai ką bendro gali įžvelgt - kažkokia tipažų makalošė. Be to, vis sukosi mintis, kad liko dar du savaitgalio vakarai, taigi neužsibuvau - ne arklio sveikata panelės.
Trečioji diena buvo užpildyta ilgai besitęsusiu kiaušinių marginimu, tai pasivėlinau ir į taksi sėdau tik dvyliktą. Taksistas atskaitė moralą apie krikščionybę, bet aš atrėmiau jo kaltinimus pragaru tuo, kad pasninkas baigėsi penktadienį - juk taip (spoksau nekaltomis akutėmis)?
Et, ir vis tiek per anksti - "Gravity" nuobodoka. Ir apskritai atrodė, kad grįžau į kokius 2003-uosius. Veidai visi tie patys, muzika ta pati, aplinka ta pati... Tik tų veidų mažiau - nebebraška sienos ir prie tualetų laukti visai nereikia. Smagios tos 2F ir Tomo Boo dainuškos, bet jau per nežinia kurią skylę lenda. Vakarykštis Tomo "Stereo" variantas man patiko daug labiau.
O "Maxwell Implosion"? Hmmm... nesužavėjo. Irgi šuolis laiku atgal. O tai jau tikrai nebeoriginalu. Na gerai, gerai, nebuvo taip jau blogai, kaip tau gali pasirodyti paskaičius mano bumbėjimus - baras nulaistytas "GPL-ais", 10 merginų ir pora vaikinų sulipę ant "tabletės" priešais diskžokėjus ir raitosi kaip tik gali. Bet tai aš mačiau bent dvidešimt kartų. Taigi...
Taigi teko grįžti pas antrą parą pjaunančius elektrikus. Kažkas kitaip - žmonių toli gražu ne tiek, kiek vakar! Liko tik tikrieji gerbėjai ir baro gyventojai - neatsparesni ir prisiplakėliai, matyt, jau ilsėjosi.
Taip, Guru Slut šaunuolis, jis neapvilia niekada ir siūlo tik tai, kas skaniausia. Taip, Daimonas, švenčiantis gimtadienį, irgi kapoja iš peties. Bet... Visa tai - nulis ir vaikų diskoteka, palyginti su tuo, kas vyksta už sienos. Kažkas kažkaip kažkodėl mane, stovinčią šokių aikštelėje, griebė už rankos ir įtraukė į virtuvę. Oho!
To dar nebuvo, po velnių, ir be išlygų šeštadienio naktį skelbiu kol kas geriausiu sezono vakarėliu - visiškai apšviestoj baltoj patalpoj susigrūdę nesuskaičiuojamai žmonių. Tie, kurie netilpo ant grindų - užsilipę ant stalų ir šaldytuvų, kažkokia mergina jau pametė sijoną ir šoka (O, kaip ji šoka!!! Myliu) pasipuošusi vien kelnaitėmis, o pačiam pačiausiam paradui vadovauja Manfredas, paskui Rolandas, abu pasislėpę už didžiulių juodų akinių. O ATMOSFERA VERDA TAIP, KAD NET "CAPSLOCK" ĮSIJUNGĖ (Atsiprašau, Arminai, kad pavogiau tavo frazę, bet kitų žodžių čia nerasi.) Fetišas, euforija ir absoliuti laisvė dešimtuoju laipsniu. Daugiau neturiu ką pakomentuoti (nebent paskambink man, paklyksiu į ragelį), bravo už gimtadienį! Ir nereikia čia jokių užsieniečių už 3000 eurų, milijono kilovatų garso, tonos lazerių ir penkių tūkstančių kv. metrų salės.
Nenorom ištrūkusi iš virtuvės padėjau tašką. Sekmadienis - didi diena, taigi buvo pats laikas eit ilsėtis, juolab kad laiką jau pasukom pirmyn ir staiga pasidarė labai vėlu.
Ketvirtąją maratono dieną padorų laiko tarpą atbuvusi su giminėmis patraukiau Kauno link. Nusibodo Vilnius galutinai, o ir proga palanki - dar vienas gimtadienis. Šį kartą "RyRalio" draugovės, jau trečias. Teko pabuvoti ir abiejuose pirmuose - atidaro vaikinai klubą vienai nakčiai kokioj itin didelėj erdvėj ir linksminasi visi sau. Užpernai buvusiame biliardo klube stovėjo tik vienas patefonų komplektas, 2004-aisiais per Velykas salės su muzika buvo jau dvi - drum'n'bass ir house, o šiemet "RyRalio" išprotėjo ir išsinuomojo visą pastatą Laisvės alėjoje.
Išprotėjo ir kauniečiai - kaip žmogus pradėjau artintis prie veiksmo vietos apie pusę vienuoliktos ir likau abstulbinta gal trijų šimtų žmonių bataliono prie įėjimo - "eilė". Aha, tai kas darosi viduj, jei durys jau nuo 8 atviros?
Darosi... Laiptinėje žmonės kažkokie pikti ir nepatenkinti, nes vieni laukia prie tualetų, kiti - prie rūbinės, kuri pagal drabužių kiekį jau beveik prilygsta Gariūnams. Na, grūstis.
Ir prie baro vidurinėje salėje - "Sutemos.net Lounge" grūstis (tik jau patenkinti visi) - todėl patogiausia gėrimus pirkti iš karto buteliais. O jei paprašai kavos, padavėja (ne)mandagiai tavęs pasiteirauja: "Gal jums dar ir pyrago iškepti?". Penki litai arbatpinigių už originalumą... Gaila, kad besibūriuojančių šurmulys temdė ir slopino iš atokiausio biliardinės kampo sklindančius garsus - o "FusedMARC" singlą pristatinėjo, penkiese įsitaisę prie baisiai didelių gabaritų technikos. Paskui romantiškai orą užpildė Walkman su krebždesių ir traškesių pilnomis plokštelėmis. Tas kampelis ir buvo bene jaukiausia vakaro vieta - nors aplink nelabai kam buvo įdomu ir, pvz., ant žemės virto stikliniai stalai su visu turiniu.
Aukštu žemiau, patalpoje, kuri ne itin pritaikyta šokiams (Tiesiog paprasta salė. Gal net didelis kabinetas?) karaliavo partizanas Guru Slut, o jam talkino Mini Me iš Kretingos. Repertuaras kiek lengvesnis ir lengviau atpažįstamas, nei įprasta - visokie "Scissor Sisters" ir Mylo. Bet kauniečiai laiko veltui neleidžia - vienuoliktą jau pasiektas visiškas transas, na, panašiai, kaip tame garsiajame Vilniaus electro bare. Tik turbūt šiems lankytojams nelabai svarbu, kas groja - hauso salėje pačiame viršuje (oi, daug laiptų pakopų teko įveikti, norint ten patekt) šokėjų išraiškos priemonės tokios pat, nors muzika keliasdešimt kartų švelnesnė. Na, gal tokia mada.
Prisipažinsiu nuoširdžiai, praėjo bent dvi valandos, kol pagaliau įsijaučiau į bendrą nuotaiką. Nematyti veidai mane trikdo - nors Kaune esu buvusi ne vienoje ir net ne penkiolikoje tusofkių, žmonės, pažinoti iš anksčiau, daugumos nesudarė. Ko norėti - iš viso tūkstantis žmonių "RyRalio" pagerbė. O ir kartos keičiasi, kad ir kaip gaila būtų save pripažinti nebe pirmos jaunystės klubinėtoja. Vis dėlto Lauris Lee su Karalium Kaune turi vardą ir kas kas, bet žmonių trūkumas tikrai nėra problema. Anaiptol - kitas jų vakarėlis bus su amžiaus cenzu - griežtai nuo dvidešimt vienerių.
Tai va, galutinai apsipratusi ir susivokusi nusėdau house salėje - labai jau viliojo dideli naktį atveriantys langai ir už jų esanti terasa. Atvira, bet juk jau pavasaris!
Prieš tris viskas pradėjo tekėti sena gera vaga - dalis tūkstantinės minios jau miegojo namuose, Karalius išsišiepęs dalijo tortą, Laurio pagalba iš kolonėlių visus svaigino ankstesnių metų hitas "...Like a cool breeze..." (nebeatsimenu tikslaus pavadinimo, ech), jį keitė nauja visų meilė Gajdo "So Many Times", publika šalia gėlėmis nusagstytos patefonų "šventovės" kaip kokiam roko koncerte ošė iškeltomis viršun rankomis!!! Ir aš tikrai pasijutau "RyRalio" gimtadienyje.
Tai tiek iš mano ilgos kelionės per naktis. Penktadienį ir vėl laukia gimtadienis... "Kitokiems" metai!
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS