http://shop.silencefamily.com
Ketvirtadienis su Machinedrum
Neseniai su Vyčiu Gruzdžiu kalbėjom apie tai, kad lietuviai nemoka, nenori ar negali linksmintis visomis savaitės dienomis, ne tik savaitgaliais. Dėl to kažką rimtesnio pristatyti lyg ir rizikinga, bet istorija rodo, kad „geras vardas iš užsienio“ + „rytoj į darbą“ nebūtinai yra problema. Prisipažinsiu, šiandien lengvai pramiegojau, bet galima kaltę suversti būtent „Satta“ baro svečiui Machinedrum – turėjęs groti iki 01.30 jis užtruko dar pusvalandį, o negi išeisi nebaigus!
Po dvigubo „Kino pavasario“ vakaro prisišvartavus „Sattoje“ teko maloniai nustebti – žmonių pakankamai gausu, ir daugelis jų pažįstami. Didelė dalis to daugelio – senokai ne tik šiame, bet ir apskritai visuose baruose matyti. Ir emigrantai, ir šeimos žmonės – kortos taip supuolė, kad amerikiečio sustojimas Vilniuje abejingiems likti neleido. Valio valio, tiesa, kiekvieną ketvirtadienį taip turbūt nepavyktų.
Prasiskyniau kelią link scenos ir kiek sunerimau, net pagalvojau, kad kažkas mano galvoje netvarkoj. Vietoj įprasto žemo DJ stalo – aukšta scena, bet tuomet prisiminiau, kad visi gyvi pasirodymai joje, nuomojamoje, vyksta, o didžėjams tenka būti viename lygyje su publika. Gal ir logiška, bet labai jau kastiška. Iš aukšto pirmą vakaro programos punktą vykdė Noythe, pastaruoju metu vis dažniau mirgantis siauroje lietuviškos muzikos bei apie ją kalbančių erdvėje internete (interviu Ore.lt).
Labai gilus ir klaidus, tuo pačiu skaidrus ir niūrumu nė nekviapiantis tai buvo laužytos elektronikos pasirodymas. Patiko ir norėčiau Noythe pamatyti „Sūpynėse“ bei „Satta Outside“ – atrodo, jis gali būti šiltojo sezono garso takelio dalininkas, kaip pernai Brokenchord. Papildomi linkėjimai keliauja ir Eglei Suckmafinger, kuri iš savo VJ darbo vietos transliavo ne ką mažesnį entuziazmą, nei šokėjai aikštelėje, ir atrodė, lyg darbuotųsi pianino, o ne kompiuterio klaviatūra. Ekrane tai irgi atsispindėjo.
Pauzė tarp pasirodymų buvo nepadoriai trumpa – užteko laiko iškvėpti, įkvėpti ir... Amerikietiškasis Justo Fresh antrininkas (šį teiginį grindžiu savo ir dar dviem balsais), savo kietumą gyvai ir įrašuose įrodinėjantis jau dešimt metų (ir jam tai tikrai gerai sekasi) iškart puolė sukinėti visas įmanomas rankenėles ir spaudyti mygtukus.
Asas, meistras, Jurgis Kairys, darantis mirties kilpą – anything goes. Ne kaupina, bet gražiai netuščia šokių aikštelė vilnijo it rugių laukas, kuriame duodasi porelės, ryškiausiai čia švietė, gaila, ne lietuvaitė, bet labai simpatiška mergina ryžų plaukų kupeta. Vėliau ji, beje, aktyviai organizavo afterparty – tikiuosi, pavyko, o gal vis dar vyksta.
Dubstep buvo, repo buvo, beats buvo, glitch ir jungle – taip pat. Ir viskas vos per pusantros valandėlės. Buvo ir svetimų ar paties Machinedrum vokalų (ir mikrofonas) bei šūsnis derinių, kuriuos maisto derinimo ekspertai turbūt griežtai supeiktų. Nė minutės be siurprizo – rožančiumi maskatavęs svečias darė viską, kad niekas neišeitų namo. Todėl išėjo tik tie, kuriems vėluoti į darbą negalima, o baigėsi viskas tepaluotu dyzelinio variklio solo, labai derėjusiu prie atlikėjo įvaizdžio, kuriam betrūko sunkvežimio vairuotojo kepurės.
Ačiū! Noriu dar. Sakykim, vakarykštis etiudas buvo įsivaizduojamo „Satta Inside“ dalis, privertusi imti skaičiuoti dienas iki rugpjūčio 11-osios, kai vidus taps išore.
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS