http://www.loftasfest.lt
Nuo repo iki repo
Ir vėl keturi iš eilės vakarai ne virtuvėje. Ne viskas, deja, gryname ore, bet ir subtropinių, ir areninių patyrimų buvo tiek, kad pakaktų keletui savaitgalių.
Grynas oras čia ne šiaip sau paminėtas – jau beveik visos Vilniaus (na, ir Kauno, o netrukus ir Klaipėdos) terasos pasisveikino su žiemos išbalintais savo lankytojais. Ketvirtadieninę savo rezidenciją „Vienuolyno kieme“ anądien pradėjo „Love In Slow Motion“, net ir po trejų metų darbo apsukų nemažinantys – štai St. Stereo ne tik su Martin Virgin savaitgalius pasitikinės, bet ir šeštadieniais preliudinti į „Vasaros terasą“ kvies.
Apie pastarąją – vėliau, o vienkiemis atrodo toks pats, kaip pernai. Erdvus, potencialiai talpus koncertams (jau ryt pasižiūrėsim, kokį rekordą Leon Somov ir Jazzu sumuš) ir kiek per tylus diskotekoms, bet sėdėti ir džiaugtis jaunyste, draugyste ir kitais vasariškais dalykais – tikrai pats tas. Kada beateitum. Pirmadieniais čia dar kreivesnę, nei kreiva, elektroniką vartys „Mondayjazz“, antradieniai, kaip jau minėjau, gyvi, trečiadieniai – tropiniai, ketvirtadieniai disco‘tekiniai... Tas pirmasis, girdėjau, užsitęsė iki nepadorios tamsos, nors muzikos niekas ir nepagarsino!
Pakankamai garsiai tuo tarpu savo niekur neužrašytus rimus ir posmus dėliojo „jama&W“, kurių scenoje jau ne du, o ribų freestyle‘ui komanda turbūt ir nebesuras. Žodžiais apdėlioti ketvirtadienį buvo net „Trip Bar“ kokteiliai, patogiai skaitovui surašyti tiesiai ant baro sienų. Lyg to būtų negana, improvizatoriai nusprendė su publika pažaisti „Alias“, ir tik įtaigaus repo dėka atspėjome visus 16 žodžių.
Maža? Klaipėda prieš Vilnių, MOG‘iliovas prieš ... eee, nepamenu, ką, bet kai abiems miestams atstovauja viena ir ta pati asmenybė, plojimams dviejų delnų nebeužtenka. Net norėjau nuo baro kėdės šokti į minią – ji siaurame it mokyklos koridorius bare atrodė pakankamai saugiai tampri, kad nesibaigtų kaip „Mandragora“ vokalistui.
Penktadienį visi įmanomi renginiai konkuravo su sunkiu lietumi bei žaibais, bet buvo taip šilta, kad „Vasaros terasoje“ spėjo tilpti per tūkstantį interesantų. Liudininkai teigia, kad labai nusisekė ir ketvirtadieninis mažojo vilniečių brolio Kaune „Ryšių kiemelio 837“ atidarymas. Apsilankyti žadu kaip įmanoma greičiau, o „Vasaros terasą“, matyt, tikrinsiu jau šiandien per „Minimal Mondays“.
Dar vasariškai gera buvo ir prie, ir pačiame „Daiktų viešbutyje“ – tiesą sakant, tik per vakarėlius ten ir bepavyksta užsukti. Didelio formato „Surf Through Rock Country“ plakatų parodai akomponavo keturi gitarvinilinio judėjimo didžėjai, pasikaustę ir labai senais bei keistais, ir tiesiog rokenroliniais įrašais. Pardavinėjo žalias „Surf Through Rock Country“ kompiliacijos kasetes, bet, sakė, visų nespėjo įrašyti – ilgas darbas, tai ne kompaktą iškepti. Be abejo.
Kiti dizainui neabejingi miestiečiai rodėsi naujus šukuosenų ir marškinėlių kirpimus ir dalinosi Naujamiesčio atradimais – vėl ir vėl rajonas žymimas kaip „the next best thing“. O kiti tiesiog jame gyvena. Patiko, kad vakarėlis nesibaigė, kaip žadėta, vienuoliktą, o kirbėjo ir gerokai po vidurnakčio. Nes į istoriją tie, kurie vyksta pagal planą, įeina retai.
Sekmadienis! Ir geriausias mano lankytas repo koncertas, o esu regėjusi ir Snoop Doggą, ir RZA. Aišku, kažkiek juokauju, bet iš tiesų rostov-prie-doniečiai „Kasta“ Vilniuje užkėlė tokį cunamį, kad murmėjo ne tik aplinkinių kvartalų gyventojai.
Vladis, Šimas, Kamilis ir Zmėjus vis dar panašūs į „wutangus“ tiek savo draugyste, tiek instrumentalais, neabejoju, kad tai – juos 15 metų lydinčios sėkmės dalis. Ir tikrai pagaliau Vilnių aplankė ta slaviško stiprumo banga, kurios niekada neatstos nė vienas lietuviškas posmas. Aišku, tą cunamį sustiprino ir faktas,kad absoliuti dauguma „Ūkio banko teatro arenoje“ buvo rusiškos kilmės. Bet ir nė žodžio šia kalba nesuprantantiems labai patiko, vadinasi, ne tik sielos šauksmas padarė savo.
Dar pridėk dvigubai daugiau, nei grupės atstovai prašė, garso („Soundboys“ gali sau leisti, ar ne?) ir poratūkstantinei miniai tapo visai nebesvarbu, kad vakaras – sekmadienio, o rytoj į darbą ar į školą. Už kampo esančiame „Foos-in“ sodelyje, kur lyg niekur nieko sekmadienio tingesį dėliojo Jelena Ura ir Souldatov, teko įvesti facecontrol ir net pakabinti skelbimą, nurodantį tikrąją koncerto kryptį, che che.
Tik sutapimas, kad diskotekas šįkart pakeitė koncertai. Įvairovė sveika ausims ir kojoms. Jei ką, artimiausios dvi šokių aikštelės jau šiandien – viena su „Mondayjazz“, kita pas „Minimal Mondays“. Lengvo antradienio.
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS