1-800-DAINAD : KLAUSAU

Visai neseniai publikavau ilgą posėdį su Žygiu – MC Mesijumi. Apie „Paskutinį repo albumą“, pristatytą gegužės pabaigoje, posėdyje nemažai prikalbėjome, be abejo, tai buvo paties Žygio mintys apie albumą. Aš tik kvestionavau, ar tai nebus paskutinis jo, kaip reperio, leidinys.

Tai ne muzika ir ne šokiai, tai – stiprus visaapimančio vieno asmens talento įrodymas. Kad Shidlas moka repuoti ir regiuoti, jau seniai žinome. „Šventinis bankuchenas“ gi yra visų pirma kreivo veidrodžio projektas, kuriame atrandame jei ne save, tai kaimynus, bendradarbius ir ypač buvusius klasiokus.

Neseniai sakiau, kad eičiau Elenos (Umiko, „Dubenėlis“) klausyti, net jei ji black metal grupėje dainuotų. Lygiai taip pat ir su Giedre Kilčiauskiene. Jos balsas man yra puikus, jis lygiai taip pat puošia ir elektroniką, ir gyvais instrumentais atliekamą muziką.

Kai pagalvoju apie latvių elektroniką, pirmiausiai ausyse sužvanga „Dirty Deal Audio“ veikla, o štai Estijai smegenyse atstovauja 1DERL&.

„HD is not compatible with mono audio systems, laptop speakers, cell phones or any other inferior reproduction method“, - šį perspėjimą pamačiau tik perklausiusi naują Atom™ albumą tiesiog „Youtube“, teadleidžia man kūrėjas.

Denisas Kolomyckis, neseniai skrodęs Niujorką, dabar – Vilnių savo plastiška eisena, ką tik plušėjo juostos „We Will Riot“ kaip pagrindinis dailininkas. Bet mes čia ne apie naująjį Zabarausko filmą, o apie patį Denisą, kuris šiomis dienomis internete pasirodė šokdamas vokiečio Ulrich Schnauss (Nuo „Sutemų“ iki „Sūpynių“, mylim jį visais frontais) vaizdo klipe. Prieš, kaip visi, pasharindama jį, negalėjau nepaklausti pagrindinio klipo akcento kelių klausimų. Kaip, kodėl, kas jam yra Ulrich Schnauss?

Kai jau galvoji, kad viskas šiuo klausimu pasakyta ir sugrota, ateina Shlohmo ir sako „Pagalvok iš naujo“. Braškantis rąžymosi himnas, atvingiuojantis kažkur iš pūkinių pagalvių kalno.

Kaip protingai visai neseniai parašė žurnalas „Fact“, metai jau įsibėgėja, tad visi topai telieka užmaršty, pradedame laukti naujų geriausių, naujausių, įsimintiniausių. Pirmasis per Flying Lotus leidyklos „Brainfeeder“ langą debiutiniu albumu mojuoja Lapalux.

Netikėtos savaitės pabaigos proga susumavau klausytų dalykų rezultatus. Ne visi promo reikalai prieinami viešai, bet jei pažadu, kad yra ko laukti, tikrai nemeluoju. Yra ir ką parsisiųsti.

Vaiperis tiesioginiame eteryje prirėmė prie sienos, taigi muzikos užrašai grįžta. Nežinau, kiek tai bus periodiška ar išsamu, bet bent kas savaitę naujas grotuvo puošmenas pabandau pažadėti ištransliuoti. Kol kas - šis tas apie išėjusią ('gone' net du kartus) vasarą ir „Soundcloud“ mėgstamiausi.

Vienas iš tų netikėtų apsidžiaugimų, kai eini sau per internetą koja už kojos ir suvoki, kad prieš porą dienų išleistas naujas vieno labai mylimų atlikėjų darbas. Ir dar su dviem kitais ne mažiau vertingais draugais. „Moritz von Oswald Trio“ pernai gana abstrakčiai pasisveikino su „Horizontal Structures“, dabar grįžta vėl su keturių kūrinių EP, bet juk jie kosminio ilgio.

Pernai „Tundroje“ aptiktas estas L-OW neprastai įžemino ir iš esmės savo skambesiu įkūnijo „Bass“ scenos prasmę ir esmę. Na, čia dabar taip atrodo, jau pergyvenus juodą žiemą ir vėl laukiant festivalinių atradimų. L-OW dar prieš karštąjį sezoną sugebėjo vėl nustebinti ir būti atrastu iš naujo.

„Klausau“ niekur nedingo – tiesiog pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu ne ką tik lentynas pasiekusiems albumams ar singlams, bet kažkam, kas iššoka iš smegenų rievių ar pirmąkart suskamba vartant knygas apie šokių muzikos istoriją. Bet naujo irgi yra. Ir iškart šokančio į metų geriausiųjų sąrašą.

Metai įsibėgėjo. Grotuvą vis dažniau okupuoja ilgo metro darbai, bet tempo nė kiek nelėtina ir palaidų džiaugsmų siųstuvas. Kadangi bėgėjasi ir žemiški užsiėmimai, tokie, kaip darbas, to laiko atsilošti ir įvertinti vis pritrūksta. Bet rubrika neleidžia visiškai užsimiršti, kaip gerai, kad tokią turiu.

Pirmas metų mėnuo netruko prabėgti, ir jau spėjo užnešti naujų speigų į kolonėles. Maniškių turinys šiandien nors sportiškas, bet kiek klaidesnis ir tamsesnis, bet drugelių irgi galima rasti.

Ausinės bei kolonėlės vis dar gyvena atostogų režimu. Naujienos beldžiasi pamažu, ir jaučiu artėjančią sniego laviną. Metai bus baisiai dainingi! Kol kas krūva miksų ir albumų pranašų bei visai daug gilios istorijos.

Gruodžio-sausio sandūra patogi nebent tuo, kad naujos muzikos srautas kiek atslūgsta. Metinius topus sudarinėti man visada sekėsi sunkiai, nes esu užmarši ir neprieraiši, bet štai kitų atsiminimų įvertinau devynias galybes. Tuo pačiu klausydama naujesnių ir senesnių trupinių bei ruošdama ausis besirengiantiems visu gražumu pasirodyti naujiems 2012-ų albumams!

Lyg ir reikėtų suvesti 2011-ųjų galus ir nominuoti klausomiausius, šokamiausius ir taip tolau albumus, singlus bei prodiuserius, bet kol kas dar neįsivaizduoju, kaip ir ar tikrai reikia tai padaryti. Todėl kol kas tai, kas įsiminė pastarąją savaitę. Aišku, jau šiek tiek šventiška.

Gan padrika savaitė ausinėse buvo ta prasme, kad daugiau saugojau į favoritus ir klausiau atkarpas, nei dėjausi galvon ištisus albumus. Bet jau netrukus metų pabaiga ir suvestinių metas, dabar galima ir pasiblaškyti. Svarbu, kad pagal gerą muziką.

Naujas sezonas ir nauja rubrika. Beprotiškai daug garsų kas savaitę praskrieja ausimis, ir gaila būtų jų atlikėjus, kūrėjus ir pavadinimus fiksuoti tik labai nestabiliame feisbuke. Kiekvienam kūriniui straipsnio nerašysiu – nei prasmės, nei laiko. Bet savaitinė santrauka su saundklaudais, jutubais ir kitais pavyzdžiais, manau, tikrai įmanoma ir naudinga visų pirma pačiai sau. Gal ir ponams? Skirstau viską į keturias dalis ir pradedu. Labai nauji ir prisiminti seni.