1-800-DAINAD

Koncentruotai, nepaisant labai ilgo ir-vis-tiek-ne-viską-spėjom šeštadienio, sudėliotas savaitgalis, kuriame tilpo ir jau beveik baigta knyga, ir sendaikčių turgus, ir, aišku, dvi-trys-ne-daugiau-šešių diskotekų. Nuo dvimantro aukšto iki fotelio. Ir su muzika gatvėse, o jūs kaip manėt?

Tikrai. Užsiminiau anonsuodama renginį „Muzikos evoliucija“, kad mieliau šeštadienį leisčiau anoje upės pusėje ir neribočiau savo ausų žemėlapiais, leidimais ir „Gatvės muzikos dienos“ logotipais. Anaiptol ne dėl to, kad nemėgčiau muzikos.

Ir vėl keturi iš eilės vakarai ne virtuvėje. Ne viskas, deja, gryname ore, bet ir subtropinių, ir areninių patyrimų buvo tiek, kad pakaktų keletui savaitgalių.

Vienas mistiškesnių sostinės tamsos gyventojų, apie kurį tikrai žinau tiek, kad narsiai mina dviratį, myli plokšteles ir neseniai buvo Afrikoje, kur surinko dulkėtą muzikinę pasaką. Ir apskritai, jei žmogus drįsta į Vilnių atsivežti tokius velnius, kaip suomis Jaakko Eino Kalevi, tai tikrai turi kosminius kiaušinius. Dar jis mėgsta surfinti po roko kraštą ir yra „Cosmovast“ idėjos vadas. Kai akis užklius už plakato mieste, neleisk ausiai praeiti pro šalį.

Londono lietuviai „WigWag“ toliau buria tautiečius į vieną šokių aikštelę ir į savo renginius kviečiasi mums artimus užsieniečius. Su Kelpe plačiau susipažinau sausį, dabar, artėjant kitai naktinei „vigvaginei“, tiesiu ranką dar vienam inteligentiškosios ritmo kartos šaunuoliui – vokiečiui Comfort Fit.

Nei pakarta, nei paleista. Nei įdomu, nei namo norisi. Nei šiaip, nei taip. Na, tokių savaitgalių neišvengsi, o ir neverta. Kažkoks laukimo periodas, kuris baigsis, manau, grįžus kaitrai.

Praėjusį savaitgalį pradėjusi ketvirtadieniu tradiciją pratęsiau ir šįsyk. Tiesa, akademinius atradimus išmainiau į seną gerą gimtadienio balių. Penktadienio išvakarės po truputį kaistančioje „Soul Box“ terasoje ir netikėti festivaliniai aidesiai jau kiek atvėsus viduje! Neperdedu dėl „netikėti“ – tiek man, tiek baro darbuotojams, tiek turbūt patiems sveikintojams.

„Anksčiau, kai važiuodavom prie jūros, darydavom miksteipus. Čia mano. Kažkur pakeliui į Klaipėdą“, – lakoniškai savo dainų seriją pristato Zhill. „Disco Mafia“ kūrėjas ir prikėlėjas atrodo, nė nebuvo niekur išvykęs iš gimtojo Vilniaus – šokiai pastaruoju metu veja šokius, idėja – idėją. Visgi dešimt metų, praleisti Niujorke, tapo raktu į neišsemiamus muzikinius lobynus (aš čia apie Zhill parduotuvę ir leidyklą „Bagpak“). Viskas labai gražu ir labai gerai!

Laikas įsibėgėjo, nors dienos ir ilgėja – jei taip ir toliau, labai greitai susitiksim šokiuose kam per pem. Nespėji apsidairyti, jau savaitgalis, vos kojas apšyli po baru, jau vėl esi tarnyboje.

Kas gi kitas, jei ne jis, labiausiai tinka į rubriką „Posėdis“? Kas bent kartą buvo susėdęs su Nerijumi, „min_for“ nariu, „Minimal.lt“ dvasiniu guru ir vienu iš festivalio „Sūpynės“ titanų, žino, apie ką aš. Juk jokia paslaptis, kad Shn reiškia ne ką kita, o „šnekius“. Pažįstu jį kokie septyneri metai, ir niekada nebuvo kitaip.

Ateinantį šeštadienį Klaipėda taps šalies drum‘n‘bass epicentru – įvykis tikrai nedažnas ir vertas dėmesio. Nauji rengėjai ir nauja serija „Sinoptics“ į uostamiestyje esantį „Kingstown“ pasikvietė duetą „Amoss“. Vis dar naujokai (ir patys taip save vadinantys) scenoje britai pastaraisiais metais pasižymėjo rimčiausiose žanro leidyklose, neriboja savęs pakraipomis ir stiliais, yra produktyvūs ir aktyvūs. Ir išties iškalbingi – bijojau, kad į mano laišką niekas nebeatsakys, bet James ir Andy atsakymai net viršijo lūkesčius.

Buvo vilniečių, kauniečių, emigrantų, nidiškių, bet štai Klaipėdai „Dainose Dainai“ iki šiol niekas neatstovavo! Situaciją taiso mano jau seniai mėgstamas, bet gyvai nepažįstamas (turbūt todėl, kad yra ištikimas uostamiesčiui ir kitur groja labai retai, bet, sakė, yra atviras kvietimams!) hiphopo mokyklos absolventas ir urban universitetų studentas Remedy. Iškart ir jo palinkėjimas.

Dvylikos tūkstančių (aha) plokštelių savininkas, linksmiausios šokių muzikos pasaulio prancūzų šeimos „Ed Banger“ kraujo brolis, didžėjus iš prigimimo, galintis groti tris, keturias, penkias, devyniolika valandų, ir visiškai smagiai atviras bei nesivarginantis slapstyti savo pomėgių. Iš esmės savo profesijos atstovo prototipas. Kaip ir sakiau, iš prigimimo. Feadz!

Daug įsimintinų reikalų Vilniuje užkūręs ispanas Ruben balandžio 13-ą – ne vienas, su broliu ir draugais – pakvies į naujos savo įrašų kompanijos prisistatymą. „In. Parallel“ gros ir „Monkey Brothers“, ir jų tėvynainis Pablo Bolivar – bendras jų singlas bus pirmasis „Parallel Records“ leidinys.

Ne techno ir net ne minimal techno! Liftų inžinierius rožiniais lenarais Dainai atsuko dar vieną, vėlgi tamsią, savo pusę. „Patamsių gaivalai“ vadinasi jo ir kolegų globojama geto repo renginių serija, joje, tikiu, idealiai suskambėtų ir šios „Dainos Dainai“. Daug legendų. Tiks pavasariniams pasivažinėjimams.

10 metų – dar jokia senatvė, bet tokiame nerimastingame dalyke, kaip naktinis gyvenimas, sukaktis tikrai solidi. „Techstylism“ gimtadieniui netaupo ir nesismulkina – už stalo švęsti pasikvietė vieną iš Berlyno ir vieną iš Londono. Pastarąjį ir pakalbinau, kadangi Vokietijos sostinės gyventojų pažįstu jau kokį tuziną, o britiškas techno man dar šiokia tokia paslaptis.

Man patinka! Gerų renginių ir, dar svarbiau, gero laiko juose banga vis nežada nuslūgti. Du nieko bendra (net ir publika labai aiškiai pasiskirstė) tarpusavyje neturintys savaitgalio cirko numeriai – penktadienį šokdinęs vokiečių elektronikos senbuvis Move D ir šeštadienį ašaras šluostęs britų naujokas Jamie Woon.

„Klausau“ niekur nedingo – tiesiog pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu ne ką tik lentynas pasiekusiems albumams ar singlams, bet kažkam, kas iššoka iš smegenų rievių ar pirmąkart suskamba vartant knygas apie šokių muzikos istoriją. Bet naujo irgi yra. Ir iškart šokančio į metų geriausiųjų sąrašą.

Yeah! Savaitgalis sostinėje – ne iš paprastųjų. Ir jei penktadienis buvo margas ir svaigus it karuselė su vizitu naujumu dar kvepiančiame bare „Jackie“ (tamprūs ryšiai su „Vienuolyno kiemu“, nemokamas stalo futbolas, house, iškabos ieškoti „Gringo“ kaimynystėje Vilniaus g.), netyčiniu užklydimu į pankų „Avarinis įėjimas“ koncertą „XI20“ ir gimtadieniu fasadinėje „Kablio“ pusėje; pustuščiu „Boogaloo“, miglotu „Opium“ ir „GusGus“ nariais, ramstančiais „The Room“ sienas... Tai šeštadienį kokias aštuonias valandas praleidau vienoje vienintelėje vietoje – „Soul Box“. Ir nepasakyčiau, kad gailiuosi.

Karibų ir džiunglių ekspertas iš Kauno beldžiasi su net ne pavasarinėm, o visai vasarinėm dainom! Ankstyvasis reggae, rocksteady ir ska – tokie linkėjimai nuo šio ištikimo vinilui personažo. Padės lengviau laukti vasaros festivalių ir antrosios dienos nuotykių juose.