http://us7.campaign-archive2.com/home/?u=c8e9efc995575f3c8eed92d3f&id=80239bdcb3
"Bring back hairy pussies"
Po laisvadienių, skirtų poilsiui, šį kartą aktyviai bloškiausi į klubus. Atrodo, visko buvo tiek daug, bet kartu ir labai trumpas savaitgalis pasirodė. Gal ir gerai - nespėjo vėl atsibosti, taigi drįstu teigti, kad atostogų greit dar neprireiks.
Griebiau situaciją už ragų ir neprasidėjau su jokiais pre-parčiais penktadienį. Iškart skubėjau į "Galaxy" - "Atari" vakarėly nebuvau buvus gal metus. O ir "Lexicon Avenue" jubiliejinį penktą kartą atvažiavo. Pasiilgau, tik dar nežinojau ko. O ir bijojau, kad labai nepatiks ir teks greit eiti kažkur toliau.
O pasirodo! Viskas ne taip nuobodžiai vienoda, kaip gali pasirodyti pasklaidžius priešsavaitgalinius pranešimus spaudai. Taip, žmonių skaičiumi "Galaxy" jau seniai nebestebina. Bet maloniai džiugina ypatingomis progomis vykdomas feiskontrolas. Tiesą sakant, penktadienį ten jaučiausi daug smagiau ir jaukiau nei per "Zombie Nation". Gal dėl to, kad susirinko tie, kurie tikrai norėjo susirinkti, ir apsiėjom be nesusipratusių prašalaičių. Ir jau dvyliktą, nužengus svečiui, visi buvo tūso pozicijos - iškeltom rankom ir paleistom gerklėm. Visi, net ir balkonų rezidentai - anie šį kartą ne sėdėjo, o stovėjo. Ir ta nuotaika atrodė labai jau natūrali, o ne cheminių preparatų sukelta šį kartą.
Pirmas dalykas, kirtęs per kojas - garsas. Iš didžiosios G. Prie kolonėlių tik tikri partizanai išstovėt ilgai galėjo. Antras dalykas - mergina, dailiai apsikabinusi ir glostanti savo draugę, atsirėmusią į sceną. Gražu. Iš didžiosios G, taip pat. Trečias, nelabai kirtęs, bet tapęs savotišku vakaro hobiu - užrašų ant marškinėlių įvairovė. Pirmą vietą atiduodu Andrejui, savo jėgomis pasigaminusiam tikrą manifestą "Bring back hairy pussies". Skonio reikalas... Eilinį kartą dėmesį atkreipė "Panevėžys", bet jis jau nusibodęs. Dar buvo "Satan", "Lifeguard", "Security" ir "Police". Bei "Popsas užkniso juodai", bet jai ten buvo tikrai ne vieta, che che.
Muzika, nepamirštam ir muzikos. Ji buvo iš visų didžiųjų raidžių. Piktoka ir murzina. Kažkas, progresyvas, hausas, techno, rūgštis. Kaip dabar madinga - visko po truputį. Pagal reklamą ji turėjo "užbauduoti", bet mane, deja (ar "valio") tik sugundė ir pamalonino. Beje, nė vieno pažįstamo akordo neaptikau pirmas porą valandų, net kažkokia nuskriausta jaučiausi, lyg ne savo rogėse - ne hitus grojo Scottas Bradfordas, gal veikiau būsimus. Bet pusę dviejų viskas apsivertė aukštyn kojom ir aš išgirdau TAI - be konkurencijos žymiausią "Lexicon Avenue" gaminį, "Depeche Mode" remiksą "Only When I Lose Myself". Įpuoliau tiesiai į staugiančios minios vidurį ir dainavau, dainavau... Apsidairiau - vienas vaikinas net už širdies susigriebęs. Ech, auksiniai "Exito" pradžios laikai. Įrašau šią dainą į savo geriausių topą, dabar jau tikrai.
O dar "Atari" visai kokybiškai pasirūpino renginio apipavidalinimu - lazeriai tai jau įprasta, bet fejerverkai - pavojingai nauja. Ugninės Erikos pasirodymą gal komentuočiau taip - "viskas už pinigus nuperkama", nes turbūt nebėra klubo, kur ji pasirodžiusi nebūtų. Bet gražu, nepaneigsi. O kur dar vis besikeičiančios go go!
Esu šiek tiek išlepinta ir daugiau nei dvi valandos vienoje vietoje mane ima varginti, net jei ir teigiamas vakarėlis būna. Taigi nusitaikiau į "Gravity", kur dabar jau tikrai gerą vakarėlį žadėjo "Hot Spot" anonsai su išryškintu Jori Hulkkoneno vardu. Jori atsimenu nuo ankstesnio jo albumo "When No One Is Watching We Are Invisible", kuris mane ramindavo depresijos laikotarpiais. Pasirodo, ir electro vyrukas (jis ir Zyntherius) įvaldes puikiai - negi yra bent vienas save gerbiantis klaberis, negirdėjęs "Sunglasses at Night"?
Tai visi save gerbiantys ir susirinko - ir "Stereo" komanda, ir architektai, ir žurnalistai... "Gravity" gvardija gal? Aš kaip visada pavėlavau į šėlsmą ir gavau jau tik muzikos paklausyti - sakė, pats pikas tęsėsi iki antros valandos. O grojo Jori išties ypatingai - savo stilių turi, nieko net prikišt negali tai gilumai. Aš gal labiau tokią muziką namie mėgčiau klausyti, bet šokėjams juk neįsakysi - rimčiausi visada varo iki paskutinio takto, kad ir kokios muzikinės variacijos sklistų. Šviesų meistras tuo tarpu darbo metu kompaktus įrašinėjo, bent jau Višinskis man griežtai tą sakė.
Netrukus P-Shaver suomį išleido ilsėtis (O afterparty kaip, a?) ir dar padžyrino per ausis. Šokėjų minia po truputį skirstėsi ir vis labiau okupavo barą. Aš dar nusprendžiau pataupyti sveikatą šeštadieniui. Ir "Swayzak", kurie "Gravity" - jau greičiau nei už mėnesio. Oi, kaip laukiu.
"Cozy" šeštadienį gimtadienį šventė, sako. Nežinau, po triukšmingojo uždarymo aš taip ir nebeįsipratinau ten eiti naktim. Šokiai esą nevyksta, tai ką ten veikt? Sėdėti baruose iki dvylikos reikia, ne ilgiau. Na, bet šventės proga negalėjau neužeiti. Ir gerokai per anksti tai padariau - vienuoliktą viršus buvo kaip visada pilnas, o štai apačioj laisvų stalų ir sofų dar visai nemažai matėsi. Dar fone muziką berniukas leido. Ir tiek. Apsisukau...
Nusprendžiau, kad reivinti šeštadienį nebe laikas ir ėjau skristi su "RyRalio" į "Pizza Jazz" lėktuvą. Jau vien nenuvalkiota vieta buvo didelis vakaro pliusas, nors tam tikrajam lėktuve - antram aukšte - nieko ir nevyko, išskyrus kelis apsėstus staliukus. Daug sėdimų vietų jau įvairiai vertinti galima - vienu atveju tai sumažina šokančių skaičių, bet kitu nelieka nepatenkintų dėl vietos nebuvimo. O vietos ir žmonių buvo kaip tik - ir pastovėti, ir pasėdėti, ir pašokti. Iš pradžių buvo šokama vangokai, nes muzika to daryti neįpareigojo. Mini Me leido gan chilloutines melodijas, o Serge Groove irgi improvizavo neviršydami leistinų sėdėjimui BPM kiekio. Tiesa, gaila, bet vakarėlis pradžioje kelis kartus streikavo dėl Vilniaus elektrikų išdaigų - ir gatvės aptemusios buvo bent dukart.
Taigi sėdimuoju periodu turėjau progos su žmonėmis pabendraut. Draugas Andrius man visada juokingų naktinių istorijų pripasakoja. Penktadienį, pasirodo, iki "Villon" buvo nukeliavęs, kur "Kiškučiai" vakarėlį "Night at the Villbury's" (ar panašiai) rengė. Sakė, iš pradžių buvo visai įdomu. Sakė, DJ Saga leido visokius "A-Capella", "2 Unlimited", "Haddaway" ir kitus to laikotarpio "šedevriukus". Bet vėliau vienas seniausių mūsų diskžokėjų pradėjo raitytis ir leisti tokias nesąmones, kad net miltelių mėgėjai su savo nušlifuotomis merginomis liko nesupratę ir pradėjo skirstytis. Nei ką, nei ką, kaip pasakytų kitas "Saulėgrąžų" draugas Vytis - galgi kitą kartą ir aš nuvažiuosiu į visa tai pasižiūrėti.
Tuo tarpu už pulto ėmė išdykauti Karalius. Kai densfloras jau visai prisipildė, ištraukė, kaip pats teigia savo dienoraštyje, būsimos vasaros himną - "Massive Attack" "Unfinished Sympathy" bootlegą. Ar kas galėtų būti abejingas jam? Jei taip, priežasčių nesuvoksiu. Kūriniui 14 metų, jei ne daugiau, o jis kas kartą mane nustebina savo išmone ir dar bala žino kuo. Lygiai taip pat ir BBC mano. Vėliau gavom paklausyt ir kažkokio linksmo dancehall , ir dar vieno chrestomatinio, šįsyk hauso kūrinio "Masters at Work" - "Work". Vajė, per "RyRalio" klykiančių vilniečių jau seniai negirdėjau - ta lėktuvų magija kažką pridarė, ne kitaip. Pasirodo, vakarėlio sėkmė ir jaukumas tikrai labai priklauso ne tik nuo vardo, bet ir nuo vietos.
Namo irgi kaip lėktuvu parskridau - ne per daug pavargusi, ne per daug nuobodžiavusi, prisiminusi keletą visų laikų hitų ir laukianti kito savaitgalio. Jau visai nedaug liko, valio.
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS