http://www.opiumclub.lt
Marcin Czubala galėtų būti tavo mamos draugas (interviu)
17 metų scenoje, pirmojo techno vilnilo šalyje autorystė, klasikinės muzikos teorijos pagrindai (nors kūryboje nenaudojami, bet pasąmonėje tikrai veikiantys) – įvairiapusis Marcin Czubala yra tas žmogus, be kurio Lenkijos elektroninės muzikos žemėlapis dėliotųsi kitaip. Netoli Vokietijos gyvenantis atlikėjas prisipažįsta, kad šios šalies muzika jam tikrai turėjo įtakos. Bet tai buvo seniai, dabar įtaką daro jis pats, ir, neabejoju, ne tik muzikinę.
Festivalyje „Audioriver“ (liepos 27-29 d.) Plocke Marcin Czubala šiemet gros jau trečią kartą. Praėjusią vasarą tik prabėgdama paklausiau jo gyvo pasirodymo, šiemet, tikiuosi, pavyks susipažinti nuodugniau. Nuolat pagalvoju apie tai, kad artimiausius kaimynus pažįstam per mažai. Pašnekovas davė ir kitų muzikinių nuorodų, tad kaišom spragas. Į „Audioriver“, aišku, važiuojam visi kartu su minimalistais – čia viskas paaiškinta.
Pernai penktadienį grojai pagrindinėje „Audioriver“ scenoje, šiemet būsi „Circus“ palapinėje. Kodėl – ar pasikeitė skambesys, reikalauja kitokios aplinkos?
Manau, tai neturi nieko bendra su mano pasirodymu ar muzika. Kas kur gros, sprendžia organizatoriai, nemanau, kad egzistuoja kažkokia griežta politika. Kaip bebūtų, man „Circus“ – geriausia scena. Ten geriausia atmosfera, be to, man patika groti po stogu.
Kokių kitų festivalių gerbėjas esi? Ar lankaisi juose kaip muzikos turistas?
Apskritai nesu didelių renginių mėgėjas. Mėgstu mažesnes erdves ir publiką, kuri žino, ko atėjo. Nors „Audioriver“ šia prasme kitoks. Tai lyg susitikimo vieta visiems, besidomintiems muzika, ir atvažiuoti čia gali tik kartą per metus.
Dar man patiko „Exit Festival“ Serbijoje. „Happynovisad“ scenoje grojau kartu su Anja Schneider, buvo tikrai labai smagu.
Ar po 17-os metų didžėjavimo dar jauti malonumą? Gal gyvi pasirodymai dabar viską atperka?
Kol muzika domina, viskas gerai. Pradėjau jaunas – man dar tik 32-ji. Tikrai ne laikas imti skųstis, che che.
Kaip laikosi Lenkijos techno ir house scena – auga, traukiasi ar tiesiog gyvena? Į kuriuos atlikėjus rekomenduotum atkreipti dėmesį?
Žinoma, kad auga. Nuostabių atlikėjų vis daugiau. Rekomenduoju talentingus, šviežią skambesį kuriančius jaunus vardus: The Phantom, Kixnare, Chmara Winter, Viadrina, MNSL.
Kuri šalis tau ir kitiems atlikėjams turėjo didžiausią įtaką scenai formuojantis?
Man asmeniškai tai buvo Jungtinė Karalystė kartu su Detroitu ir Berlynu. Britiškas wonky bei tų miestų techno. Nesu tikras dėl kitų, bet neabejoju, kad iš esmės niekas neišvengė Vokietijos.
Ar tavo talentą vienodai pripažįsta ir namuose, ir už Lenkijos ribų? Esi pranašas savo krašte?
Lenkijos scena nėra tokia didelė – sakyčiau, didesnis iššūkis yra būti neatpažintam, che che. Dėl kitų šalių sunku atsakyti, bet esu grojęs beveik visuose žemynuose, tad tikrai daug kur yra mano skambesį pažįstančių žmonių.
Buvai pirmosios Lenkijoje techno vinilų leidyklos „Currently Processing“ įkūrėjas. Kodėl kompanija nebeveikia?
Taip, kūriau muziką, taigi natūraliai priėjau ir iki sprendimo įkurti leidyklą jai viešinti. Pagrindinė užsidarymo priežastis – distributorių „Intergrale“ bankrotas. Vaikinas, užsiėmęs distribucija, apgavo daug leidyklų ir atlikėjų. Beje, „Currently Processing“ plokštelių ir dabar galima įsigyti parduotuvėse, bet aš iš to negaunu nė cento.
Kaip suprantu, dabar – „Your Mama‘s Friend“ laikas. Smagus leidyklos pavadinimas, kokia jo istorija?
Norėjome, kad vardas būtų smagus ir lengvai atpažįstamas. Įsivaizdavom tokį vaikiną, kuris ir vakarėlius mėgtų, ir būtų tikras muzikos žinovas. Meksikoje mano kūriniui „Love Affair“ nufilmavom tokį smagų video, jis gana tiksliai nusako „Your Mama‘s Friend“ idėją.
Aha, žinau, patinka šis kūrinys. Jis iš singlo „Forever Young“, ar ne? Ar elektronikos mėgėjai visuomet išliks jauni?
Manau, tai – kiekvieno atlikėjo svajonė, che che.
Skaičiau, kad tavo leidyklai ypač svarbus ir dizainas. Kas jį kuria?
Turime tokią šaunią dizainerę Julią, ji už viską atsakinga. Esmė – 90‘ųjų vektorinio dizaino ir piešimo ranka mišinys.
Beje, ar galima knygą vertinti pagal jos viršelį? Ar esi pirkęs plokštelę tik todėl, kad gražiai atrodė?
Gal ir galima, nors man per daug rūpi pati muzika. Nenorėčiau, kad mūsų leidinius pirktų tik dėl dizaino. Aišku, gražūs vaizdai – gerai, ir išvaizda – svarbi mūsų darbo dalis, bet, manau, grafinis dizainas kartais svarbiau renginių organizavime, nei leidyboje.
Bet kuriuo atveju jis padeda būti atpažintam didesnio žmonių rato. Juk muziką perka nedaugelis – jei nesi didžėjus, tai ir nesivargini. Eini į „Youtube“ ir paklausai. Tad, ypač naujoms leidykloms, viršelis tikrai svarbus.
Esi „Techstylism“ kvietimu grojęs Vilniuje. Senokai tai buvo, atrodo. Ar dabar turi progų stebėti mūsų sceną?
Oi, gal prieš kokius aštuonerius ar dešimt metų. Pamenu, kad buvo tikrai gerai. Norėčiau kada vėl jus aplankyti. Beje, neseniai skaičiau labai išsamų straipsnį apie Vilniaus sceną, publikuotą „Resident Advisor“. Atrodo puikiai, tinkama vieta „Your Mama‘s Friend“ vakarėliui!
Prieš tapdamas didžėjumi dirbai su garsiu lenkų kompozitoriumi, avangardistu Krzysztofu Pendereckiu. Ką tiksliai veikėte? Ar tiesa, kad anksčiau grojai klasikinę muziką?
Mokiausi muzikos mokykloje dainavimo. Kasmet labai daug koncertuodavome. K. Pendereckis kažkaip suderino, kad dvidešmt mūsų atliktų vieną garsiausių jo darbų, choralą „Pasija pagal Šv. Luką“. Nekalbant apie patį kūrinį, nuostabu buvo tai, kad tiesiog išnuomavo lėktuvą ir savaitei išsiuntė mus į Tulūzą. Viskas dėl vieno koncerto. Nė nenoriu galvoti, koks buvo biudžetas, cha cha.
Ar akademinis bagažas – privalumas elektroninės muzikos scenoje, ar šokių aikštelėje visi lygūs?
Žinoma, malonu turėti tokių žinių, bet, kaip ne kartą esu sakęs, klubinė muzika tikrai toli nuo eksperimentinės klasikos, tad jokių triukų iš ano savo gyvenimo periodo dabar nenaudoju.
Kaip jautiesi, kai tave kritikai lygina su, tarkim, Ricardo Villalobos? Įpareigoja, pamalonina ar geriau nereikia?
Oi, gal geriau nereikia. Ricardo – ypatinga asmenybė, manau, neturiu nė ketvirtadalio jo talento. Be to, muzikos prasme mes dabar tikrai skirtingi. Šiame etape naudoju daug daugiau boso, be to, man patinka nuolat savo skambesį vystyti. Ricardo, sakyčiau, ištikimas sau.
Beje, kaip į tavo elektroniką reaguoja buvę kolegos?
Nė neįsivaizduoju. Jei jau susitinkam, diskusijų šia tema vengiu, che che.
Ar vis dar kolekcionuoji elektroninius instrumentus?
Prieš dešimt metų tai daruti buvo daug įdomiau. Roland System-100M modulinės sistemos, Korg MS-50, Oberheim Matrix ir taip toliau. Dabar dažniausiai dirbu kompiuteriu, Clavia Nord Lead 3, dar kokiu nors Eventide DSP70n00 bei DP/4 + efektais. Atrodo, vienintelis vintažinis prietaisas, kurį dabar turiu, yra EMU SP1200 mušamųjų sempleris.
Kodėl negyveni Berlyne, kaip visi? Tau, kaip lenkui, nebūtų sudėtinga.
Gyvenu vos dvi valandos kelio automobiliu nuo jo, tad bet kada galiu nuvažiuoti. Bet, jei atvirai, mielai gyvenčiau. Geras klausimas, kodėl taip nėra – kasdien savęs ir pats to paklausiu, che che.
Ar Poznanė verta aplankyti, jei esi klubų turistas? Kur tokį nusiųstum?
Manau, turistams čia smagu, bet man nuobodoka. Nors ne taip ir svarbu, nes turiu namą su dideliu sodu. Poznanėje apsiperkame, nueiname į porą gerų restoranų, susitinkame su draugais. Manau, ne pačioje Poznanėje problema, bet apskritai miestuose, kuriuose vos pusė milijono gyventojų. Tai apriboja galimybes. (Aha, o mums tada ką sakyti?! - D.D. past.)
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS