Splinterdata v3.40
„Man sakė, kad lietuviai – geriausi DJ Baltijos šalyse“
Nebeturiu kada miegoti, valgyti, gerti kavą ir tiesiog būti. Ruduo netikėtai intensyvus, bet kai kurios pareigos man lyg ir leidžia eiti į naktį. Tai irgi dariau intensyviai.
„Briusly“ kino bare penktadienį buvau tris kartus, ir visus tris vakarėlis prasidėdavo. Dėl to ir išbėgdavau, savaime suprantama – atrodydavo, kad visi jau susirado, kur garsiau, karščiau ir greičiau. Po to gi sulaukdavau mobilių raginimų "varyk atgal, nes vėl prisirinko žmonių ir vėl šuršulas“. 2F maišė „Kraftwerk“ su Aphex Twinu, gražūs vaikinai norėjo lipti ant palangių, kad geriau matytų dar gražesnes merginas, bet apsauga neleido. Man patiko baro panašumas į traukinio vagoną ir barmeno šokis ant baro. Buvo jau kokia ketvirta.
Skaityti mėgstu taip pat, kaip diskotekas, tai ir į „Gravity“ buvo privalu užsukt – paskaityt apie diskotekas. Latviškai lietuviško, o iš tikrųjų angliško žurnalo (?) „Flash“ formatas – artimas užsikonservavusiems reiveriams, kompaktinio disko dėžutės dydžio. Kaina (gal 10, gal 15 litų) orientuota į rimtesnius, tokius, kuriems ir į Rygą nuvažiuot nėr problemų. Platinimo taškai – irgi įvairesni, nei įprastų žurnalų. Tikrai yra „Gravity“, turbūt ir „Global“. O turinys labai neįpareigojantis. Visokie DJ topai, istorijos apie tokias klubų pasaulio legendas, kaip Ibiza, klubų kalendoriai, kitų smagesnių nešokinių renginių pristatymai. Ir labai daug fotografijų iš krūvos ryškiausių renginių čia ir Latvijoj. Žodžiu, gražu bent pažiūrėt, jei tekstas nedomina.
Šeštadienį dar plieskiant dienai kopiau į 16-ą aukštą pažindintis su nuo šlovės ir saulės įrudusiu labiausiai apkalbamu pasaulio diskžokėjum Tiesto. Pasirodo, jam jau 37-ri. Užtai jo mėgiamiausia grupė – „Sigur Ros“, malonu rasti bendrų taškų. Jis neskaito blogų komentarų ir komiksų, nesiparina, kad „rimtiems elektronščikams“ nepatinka jo muzika ir teigia, kad visi gali pasiekti tai, ką jis – groti daugiatūkstantinėms minioms, versti jas alpti tiek nuo muzikos, tiek nuo demonstruojamų raumenų, būti madame Tussaud muziejaus eksponatu (beje, muziejuje stovi tikra, o ne vaškinė DJ aparatūra), groti Olimpiados atidaryme. Šis, beje, įspūdį olandui paliko tiek savo masiškumu, tiek beveik visų šalių atletų išreikšta padėka ir pagarba. Ir sportininkai mėgsta trance!
„Reikia tikėti ir daug dirbti, be to, nepamiršti, kad groji vis dėlto ne sau“, laižydamas cappucino putą dėsto Tiesto, kurį Tijsu vadina išskirtinai tik šeima ir artimiausi draugai. Be to, ironiškai tarsteli, kad ne kiekvienam stiliui lemta išpopuliarėti. Dėl struktūros. Pavyzdžiui, dramenbeisas Tiesto atrodo ne visai šokama muzika. Na, skonio reikalas. Be to, ne visiems ir reikia tokio populiarumo ir satisfakcijos, gaunamos, kai minia cypia dėl metamų jai ausinių.
Bet Tiesto su populiarumu susitaikęs ir sugyvena kuo puikiausiai, ypač būdamas tykiame Vilniuje, o ne Amsterdame, kur visi jo tik ir tyko. Prieš setą "Litexpo" prašo penkių butelių būtent rožinio „Moët & Chandon“, užkulisiuose jį geria su pasikviestom laputaitėm. Ir po nudirbto darbo leidžia sau eiti į „Men‘s Factory“.
Dar dangoraižio, kuriame yra jo butas, fone, Tiesto pasakojo apie tai, kad vakarojant Rygoje jam sakė, kad geriausi Baltijos šalių didžėjai – lietuviai. O tai ne. Neabejoju, kad mandagumo karjeros metu Tijsas mokėsi ne kartą ir ne du, bet gi malonu.
O diskoteka... kaip manai, ar labai man patiko? Įdomu buvo susipažint su nauja „Litexpo“ erdve, kurią, tikiu, daug malonesnė ir vienalytiškesnė kompanija užpildys spalio 18-ąją. Nežinau, kaip reikėjo jaustis Ignui, kuriam grojant minia periodiškai skandavo „Tiesto, Tiesto“. Tepkit ant batono sviestą, būčiau vietoj jo atšovus. Kai anas pagaliau pasirodė, per paviljoną persirito orgazminių atodūsių, sumišusių su aitriu prakaitu, banga. Tuomet man jau nebuvo labai įdomu, tiesa, kartais daužė visai kietai, bet kai prasidėdavo tirli pirli, užsispausdavau ausis ir nosį. Tie garsai man per aukšti.
Beje, geri žmonės sakė, kad per „Underworld“ scena bus statoma ne taip ir ne tam, kad visi matytų muzikantų raumenis ir šypsenas, o kad geriau girdėtų.
Palikau vietinius kapotis ir vos ne vos įsibrukau į Mokytojų namų kiemelio uždarymą. Ne dėl to, kad būčiau netilpusi. Apsaugininkas dievagojosi, kad jau tuoj tuoj viskas baigsis, nes šokėjų buvo likusi vos dešimtis. Penktadienio naktį, liudininkai byloja, niekas nesibaigė, nes baigėsi aštuntą ryto. Tas pats apsaugininkas rodė į smilkinį ir sakė, kad pusę šeštos... Kad ir dešimtis šokėjų, bet kokie mylintys ir nuoširdūs! Įtakos turbūt turėjo ir temperatūra – visi susiglaudė ir taip Pupos muzika juos dar labiau suartino.
Iš tiesų tai visą vasarą trukusi fiesta po švietimo sergėtojų langais nesibaigė dar ir dabar, nes vos labiau atšals, sezonas grįš į seną gerą „Salero“. Nujaučiu šokiai ten vyks dar aršesni, nei pernai.
P.S. Pusiau visai tikrai tikras gandas yra toks, kad „Pacha“ „Vilniaus vartuose“ žūtbūt atsidarys vėliausiai vasario pradžioje.
D.D. 2004 - 2014
Degalai Mushroom CMS